Ar galima pastoti, mylintis mėnesinių metu?

Tai paplitusi klaidinga nuomonė, kad jei moteris turi lytinių santykių per mėnesines ji negali pastoti. Nors yra mažai tikėtina, bet visiškai įmanoma.

Mėnesinių sąvoka
Menstruacijos (arba mėnesinės; lot. menstruus – kas mėnesį) – tai mėnesinių ciklo laikotarpis (sąlyginė ciklo pradžia), kurio metu vyksta kraujavimas iš makšties. Vyksta cikliškai, maždaug kas mėnesį (iš to ir pavadinimas, bet norma laikoma ir 21-35 d. intervalai), paprastai trunka apie 5 dienas (nuo 3 iki 7 dienų), ir per tą laiką netenkama apie 50–150 ml kraujo (vidutiniškai 100 ml).

Nors mėnesinės laikomos ciklo pradžia, tačiau pagrindinis veiksnys, nulemiantis mėnesinių atsiradimą, yra ovuliacija – būtent nuo jos praėjus 12-16 dienų atsiranda mėnesinės. Iš kiaušidės išsilaisvinęs kiaušinėlis nėra apvaisinamas (o tam kaskart po ovuliacijos ruošiasi gimda), todėl ir prasideda kraujavimas. Taigi, mėnesinės fiziologine prasme yra ne ciklo pradžia, bet pabaiga.

Ovuliacija – subrendusios kiaušialąstės (kiaušinėlio) išsilaisvinimas iš kiaušidės po to, kai susiformuoja Grafo folikulas(galutinė folikulo raidos stadija prieš ovuliaciją). Ovuliacija įvyksta maždaug ciklo viduryje, apie 14 dienų (normos ribos 12–16 dienų) iki ateinančių mėnesinių, paprastai tai įvyksta apie 28 moters ciklo dieną. Kai kurios moterys įvykstant ovuliacijai pajunta nestiprų skausmą pilvo apačioje.

Kiekvieno mėnesinių ciklo metu pradeda bręsti folikulai, tačiau paprastai tik vienas iš jų subręsta iki Grafo folikulo stadijos. Šis folikulas sparčiai auga dėl hormonų (folikulino ir liuteinizuojančio hormono) poveikio ir prieš ovuliuodamas yra apie 15 mm skersmens. Ovuliaciją skatina liuteinizuojančio hormono koncentracijos (kurią reguliuoja hipofizė) maksimumas. Folikulas galiausiai plyšta – dėl sienelės spaudimo ir fermentinių procesų. Ovuliacijos metu gimdos gleivinės membrana pasiekia savo maksimalų dydį, lygiai kaip ir gleivinės liaukos (nors jos dar neišskiria sekreto). Po ovuliacijos Grafo folikulas tampageltonkūniu, kuris ima gaminti hormoną progesteroną.

Dauguma periodinio susilaikymo metodų (vadinamoji natūrali kontracepcija) remiasi būtent ovuliacijos dienos nustatymu. Yra žinoma, kad maždaug pradedant 3–4 diena po ovuliacijos moteris negali pastoti.

Ypatingos aplinkybės

Jei tavo ciklas reguliarus (mėnesinės būna kartą per mėnesį) šansai pastoti maži, tačiau nedidelė tikimybė pastoti išlieka.

Viskas priklauso nuo to, kada įvyksta ovuliacija (kiaušinėlio „išėjimas“ iš kiaušidės). Daugumai moterų ovuliacija įvyksta apie ciklo vidurį – paprastai likus 2 savaitėms iki kitų mėnesinių.

Spermatozoidai moters vaginoje išlieka gyvi iki 7 dienų. Kiaušinėlis gali būti apvaisinamas per 3 dienas po ovuliacijos. Vadinasi, pradedant 7-a diena prieš ovuliaciją ir baigiant 3-ia diena po jos išlieka tikimybė pastoti.

Taigi, jei tavo ciklas trumpesnis nei 28 dienos arba nereguliarus, tikimybė pastoti per menstruacijas yra. Natūralus šeimos planavimas, remiantis savo organizmo stebėjimu (mylėjimasis tik nevaisingomis dienomis) tinka toms moterims, kurios stebi savo ciklą ir nustato ovuliacijos laiką pagal gimdos kaklelio gleivinę ar kūno temperatūrą.

Kartais ovuliacija gali įvykti dar nesibaigus mėnesinėms arba likus kelioms dienoms iki ciklo galo. Spermatozoidai gali apvaisinti kiaušinėlį praėjus keletui dienų nuo lytinių santykių. Taigi abiem atvejais, mylėjimasis nesibaigus mėnesinėms gali baigtis nėštumu.