Ar žinote, kad jūsų mažylis pradėjo ruoštis kalbai dar iki gimimo? Jau 4 -5 nėštumo mėnesį vaisius pradeda reaguoti į garsinius dirgiklius, 7 -tą įsimena motinos širdies plakimo ritmą ir balsą. Pastebima, kad kūdikiai nusiramina greičiau, klausydami motinos balso ar iki gimimo girdėtų lopšinių įrašus. Pirmasis garsinės kalbos etapas prasideda riksmu (verkimu). Vaikai pastebi, kad suaugusieji reaguoja į verksmą ir "mokosi" įvairių intonacijų. Pirmojo mėnesio pabaigoje pagal verkimo pobūdį galima atspėti jo priežastį: vaikas alkanas, šlapias ar nori bendrauti.
Trijų mėnesių kūdikis jau sugeba nustatyti garso kryptį ir pasuka galvą garso link. Meiliai kalbinamas jis pradeda judinti rankytes ir kojytes, krykštauja, šypsosi. Girdėdamas ramius ir linksmus aplinkinių balsus, mažylis ne tik jaučiasi saugus ir patenkintas, bet ir mokosi įsiklausyti bei atsakyti į kalbinimą. Pirmiausiai vaikas pradeda tarti čiulpimo, kvėpavimo ir rijimo metu išmoktus garsus. Nuo ketvirtojo mėnesio garsus išmoksta tęsti (a-a-a, e-e-e), o kiek vėliau - tarti įvairius garsų junginius. Įdomu, kad iki šeštojo mėnesio įvairių tautybių vaikai čiauška vienodai. Kartu su čiauškėjimu atsiranda vaiko sugebėjimas mėgdžioti. Kartodami vaiko ištartus skiemenis, mes mokome jį pamėgdžioti mūsų kalbą.
Antrąjį pusmetį kūdikis aktyviau bendrauja su suaugusiais, plečiasi jo veiklos ir pažinimo galimybės. Sėdėdamas mažylis gali daugiau matyti, atlikti įvairesnius veiksmus su žaislais. Kūno padėties pasikeitimas, dantų atsiradimas, maisto kramtymas, sudaro sąlygas sudėtingesnių garsų tarimui. Taigi kūdikio kalbos raida glaudžiai susijusi su jo motoriniu aktyvumu, fiziniu ir psichiniu vystimusi. Dažniausiai 6 -7 mėnesį vaikas jau žino savo vardą, adekvačiai reaguoja į balso intonacijas, supranta draudimą. Į kalbinimą jis atsako ne tik pagyvėjimu, gestais ar mimika, bet ir tardamas įvairius garsus. Pamažu mažylis pradeda suprasti jį rengiant, migdant, valgydinant tariamus žodžius. Mokant suprasti kalbą, svarbu vienu metu rodyti daiktą ir aiškiai, lėtai ištarti jo pavadinimą. Dažnai girdimus žodžius, kūdikis pradeda sieti su jam rodomu daiktu ar veiksmu. Pasirinkite laiką, kai vaikas sotus, pailsėjęs ir nori bendrauti. Pavadindami daiktus stenkitės palaikyti akių kontaktą, sudominti vaiką šia veikla ir mokykite stebėti jūsų lūpų judesius. Apie 8 - 10 mėnesį mažieji pradeda tarti pirmuosius žodelius. Padedant suaugusiems, čiauškėjimo metu kartoti skiemenys jungiami į trumpus žodžius, kuriais jis kreipiasi į artimuosius ("mama", "tete"), išreiškia savo norus ("do" -duok, "nio" -noriu, "ate") ir poreikius ("am am" - valgyti ) ir t.t. Daugėja suprantamų žodžių ir vaikas jau gali prašomas parodyti šeimos narius, kūno ir veido dalis (kur akys? kur kojytė?), kasdieninės aplinkos daiktus (lempa, kėdė, batai). Baigdamas pirmuosius metus vaikas žino apie 30 (ir daugiau), dažniausiai girdimų žodžių, pažįsta paveikslėlyje nupieštus daiktus. Tačiau kalbos supratimas dar labai ribotas ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. Žodis neturi apibendrinančios prasmės ir reiškia tik vieną daiktą ar veiksmą. Pavyzdžiui, vaikas pavadindamas savo žaisliuką "katė", nežino, kad ir kaimynų katinėlis ar paveikslėlyje nupieštas gyvūnas yra vadinamas tuo pačiu žodžiu. Šiame amžiuje vaikas sugeba ištarti nuo kelių iki keliasdešimt trumpų žodelių. Tai priklauso nuo individualių vaiko kalbos vystimosi ypatumų. Ryškūs suprantamų ir tariamų žodžių skaičiaus skirtumai.
Taigi, baigiant pirmuosius, metus kūdikio tariami garsai ir žodžiai tampa bendravimo priemone. Jis daug supranta ir yra pasirengęs tolimesniam kalbos mokymuisi.
http://www.katalogastevams.lt/
No comments:
Post a Comment