KAIP ELGTIS TĖVAMS, KAD PADĖTŲ SAVO VAIKUI SĖKMINGAI INTEGRUOTIS Į MOKINIŲ VISUOMEN

     Pradedant lankyti mokyklą, ypatingos reikšmės įgyja nuostatos ir nuotaikos, su kuriomis vaikas peržengia mokymo įstaigos slenkstį. Neretai vaiko požiūrį į mokyklą, apskritai į mokymąsi nulemia tėvų nuomonė. Jei tėvai  žvelgia į mokyklą kaip į  „neišvengiamą blogybę“, suprantama, vaikų motyvacija mokytis bus labai menka.

     Kokie gali būti teigiami stimulai, galintys padėti vaikui nusiteikti atsakingam ir rimtam darbui?

     Pirmiausia, apeliavimas į naują – mokinio – statusą. Vaikas turi pajusti, kad mokymasis – rimta veikla ir įpareigojimas, už kurių sėkmę bus atsakingas jis pats. Jį turi lydėti Jūsų palaikymas ir pasitikėjimas, kad „pajėgs, sugebės“. Antra, tikėjimas, kad pasiseks. Jeigu vaikas matys, kad pasitikite jo sugebėjimais, jis jausis tvirtesnis, pajėgesnis, turės daugiau valios, jėgų ir užsispyrimo siekti tikslo. Pajutęs Jūsų abejonę dėl jo galimybių, išsigąs nė nepradėjęs darbo ir nesistengs pasiekti net to, ką tikrai pajėgtų. Trečia, besąlygiškos paramos ir palaikymo demonstravimas: Jūsų atžala turi tvirtai žinoti, kad susidūrusi su problemomis, nesėkmėmis, ji visados susilauks Jūsų pagalbos.

     Ko nereikėtų daryti, kad nebūtų sutrukdyta sėkmingam vaiko mokymosi startui?

     Labai svarbu nekelti vaikui pernelyg didelių reikalavimų. Tikėkite savo vaiku ir mylėkite jį tokį, koks yra, o ne tokį, koks Jums patiktų.Nederėtų lyginti vienų vaikų su kitais. Siūlymas būti „tokiam, kaip kaimynų Jonukas ar Dariukas“ gali duoti labai nepageidaujamų rezultatų: pradžioje pabandęs lygiuotis į draugus, kuriems labiau sekasi, bet vėliau pamatęs, kad nepasivys jų, vaikas gali nusivilti savimi, imti pykti ant viso pasaulio, išlieti nepasitenkinimą ant savo „konkurentų“. Nereikėtų pernelyg primygtinai rūpintis vaiko mokykliniais reikalais. Vaikas turi žinoti ir įsisąmoninti: mokymasis – jo reikalas; už savo veiklos sėkmę atsako jis pats. Įsisąmoninta atsakomybė, gebėjimas įsipareigoti ir atlikti pareigas padės vaikui ateityje tapti patikimu darbuotoju, partneriu, bičiuliu. Nederėtų kurti nerealaus, iškreipto mokyklos paveikslo: kad ten bus tik labai linksma, nepaprastai įdomu, kad mokytoja bus visada maloni, o bendraamžiai – geri ir draugiški. Reikia nuteikti vaiką, kad teks susidurti ir su netikėtumais, ir su nepatirtais, nežinomais dalykais, ir su nesupratimu, net priešiškumu... Būtina paaiškinti jam, kad tai yra normalu – gyvenime nuolat tenka išgyventi ir gerus, ir nelabai gerus jausmus, žmonių taip pat būna visokių: ir gerų, draugiškų, nuoširdžių, ir nelabai geranoriškų, palankių.

Pagal žurnalą „Pirmokas“