Žindymas ir primaitinimas

Živilė BALTRUŠAITIENĖ
Živilė Baltrušaitienė, IBCLC
VšĮ Mamos centras (žindymo konsultacijos bei mokymai), vadovė

Plačiai pripažinta, kad laikotarpis nuo gimimo iki dvejų metų yra kritinis kūdikio augimui, sveikatai bei elgsenos vystimuisi. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad šis intensyvaus augimo laikotarpis ypač jautrus maistinių medžiagų bei mikroelementų trūkumui. Kuomet vaikui sukanka dveji, ištaisyti iki tol patirtą maistinių medžiagų trūkumą ar augimo sulėtėjimą labai sudėtinga. Todėl iki dvejų metų vaikų mitybai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Ne veltui Pasaulio Sveikatos Organizacija rekomenduoja vaikus primaitinant žindyti iki dvejų metų ir ilgiau - tai ne egzotika (kaip mano kai kurie tėvai), o ilgamečiais moksliniais tyrimais paremta rekomendacija.

Ar suderinamas primaitinimas ir žindymas?

Dažnai mamos mano, jog kai jos mažylis sulaukia 6 mėnesių, žindymas turėtų po truputį užsibaigti - juk vaikelis jau pradeda ragauti košių, daržovių. Todėl labai svarbu pastebėti, kad papildomas maitinimas, kuris prasideda nuo 6 mėnesių, nereiškia žindymo pabaigos. Motinos pienas išlieka viena svarbiausių kūdikio iki vienerių metų mitybos sudedamųjų dalių, nesvarbu, kad jis po truputį papildomas kitu maistu.

Vyresnio vaiko valgiaraštyje motinos pienas taip pat vaidina svarbų vaidmenį - nei vienas maisto papildas neturi tiek vitaminų, mikroelementų, ir apsauginių medžiagų, kaip motinos pienas. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad nuo vienerių iki dvejų metų amžiaus vaiko racione motinos pienas užimtų ne mažiau kaip 35-40 proc. Mat šiuo metu ypač naudingos riebiosios rūgštys, esančios motinos piene - motions pienas yra riebesnis, nei maistas, kuriuo primaitinami vaikai. Taip pat motinos pienas yra puikus energijos šaltinis judriems mažyliams.

Kada pradėti primaitinti?

Neretai tenka išgirsti, kad primaitinti kūdikį reikėtų jau nuo 4 mėnesių. Šią nuomonę sustiprina ir tyrelių bei kito vaikiško maistelio gamintojai, kurie etiketėse nurodo, kad viena ar kita tyrelė skirta kūdikiams nuo keturių, ar net dviejų mėnesių. Anksčiau kūdikį primaitinti gali reikėti tik dėl medicininių indikacijų, ir tai turi nustatyti gydytojas. Laiku gimusiam išnešiotam sveikam kūdikiui iki 6 mėn. visiškai pakanka motinos pieno.

Jei vaikui trūksta tam tikrų mikroelementų (dažniausiai geležies arba cinko - tai turi nustatyti ne pati mama, o gydytojas), gydytojas paskiria papildų. Tyrimai rodo, kad mikroelementų trūkumą, atsiradusį iki šešto mėnesio amžiaus, geriausiai pašalina ne paankstintas primaitinimas, o medicininiai papildai (pvz. lašai). Mikroelementų trūkumas dažniau pasitaiko kūdikiams, kurie gimė mažo svorio, arba kurių motinoms nėštumo metu nustatyta mažakraujystė.

Šešių mėnesių kūdikis jau pasiruošęs ragauti kitą maistą - subrendusi jo virškinimo sistema, jis moka liežuviu išstumti maistą (jei jo burnytėje per daug ar jis neskanus). Pradeda gamintis daugiau seilių bei maisto virškinimui reikalingų fermentų, ypač amilazės, kuri burnoje pradeda skaidyti angliavandenius. Kai vaikas subręsta papildomam maistui, jis pradeda rodyti norą valgyti kartu su tėvais. Neretai šiuo laikotarpiu pasirodo ir pirmieji dantukai. Žinoma, dalis vaikų primaitinimą priima nenoriai, tačiau tokių labai skubinti ir nereikia. Jei jis dar nepasiruošęs naujam skoniui, jam košę galima gaminti su motinos pienu - kad kuo mažiau skirtųsi nuo įprasto skonio.

Kaip pradėti?

Pradedant primaitinimą, svarbu įsiklausyti į mažylio alkio ir sotumo signalus. Maitinkite lėtai ir kantriai, skatinkite vaikelį valgyti, bet ne verskite. Vaikai neretai atsisako valgyti jiems nepatikusį maistą - eksperimentuokite įvairiai derindami produktus, skonius, konsistenciją, skatinimo priemones. Jei mažylis lengvai susidomi kuo nors kitu ir nebenori valgyti, pasistenkite, kad valgymo metu aplink būtų kuo mažiau dirgiklių. Ir svarbiausia - atminkite, kad maitinimas tai galimybė jums ir mažyliui geriau pažinti vienas kitą bei parodyti savo meilę, tad kalbėkite su mažyliu ir žiūrėkite į jam akis. Šiuo metu vis dažniau pripažįstama, kad optimalus primaitinimas priklauso ne tik nuo to, ką mažylis valgo, bet kas, kaip ir kada jį maitina.

Koks maistas tinka pradžioje?

Svarbu žinoti, kad primaitinimas turi vykti šaukšteliu iš dubenėlio. Nenaudokite primaitinimui buteliuko - taip mažyliui bus sunku atskirti, kur motinos pienas, o kur košė, be to, kyla pavojus mažylį permaitinti. Šešių mėnesių kūdikis jau gali ragauti skysto, sutrinto bei pusiau sutrinto maisto. Aštuonių mėnesių mažylis dažniausiai jau gali valgyti pats rankytėje laikydamas įvairius užkandžius (pvz.: daržovės juostelę ar džiūvėsėlį). Reikėtų vengti užkandžių, kuriais mažylis gali užspringti (riešutų, vynuogių, žalių morkų), ir valgančio vaiko nepalikti be suaugusiojo priežiūros.

Sutrintas bei pusiau sutrintas maistas svarbus todėl, kad sugebėjimas dantenomis trinti (ar dantukais kramtyti) maistą atsiranda kiek vėliau. Jei vaikui per anksti siūlomas kietas maistas, jis gali suvalgyti labai nedaug, nes valgymas jį per daug išvargins. Tyrimai taip pat rodo, kad nereikėtų per vėlai pradėti primaitinimą - skysto maisto mažylis turėtų pradėti ragauti ne vėliau kaip nuo dešimto mėnesio, o pradėjus vėliau, labai padidėja galimybė turėti mitybos problemų ateityje.

Sveikas žindomas 6-8 mėnesių kūdikis turėtų būti primaitinamas 2-3 kartus per dieną, o vyresnis (9-24 mėnesių) 3-4 kartus, kartą ar du per dieną tarp maitinimų pasiūlant maistingą užkandį. Pagrindinės užkandžio savybės yra šios - jį paprasta paruošti ir mažylis jį dažniausiai valgo savarankiškai.

Nereikėtų be reikalo didinti maitinimų skaičiaus per dieną, nes taip mažylis gaus per mažai motinos pieno. Taip pat pastebėta, jog kai vaikelis maitinamas daug kartų per dieną, jo maisto gaminimas užima labai daug motinos laiko. Todėl mamos ima ruošti maistą keliems maitinimams iškart, taip gerokai sumažindamos maisto vertingumą bei naudą mažyliui.

Nėra svarbu, ar pradėti primaitinimą nuo grūdinių košių, ar nuo daržovių tyrės, svarbu nuoseklumas. Pradėkite nuo vienos daržovės (ar grūdinės kultūros) ir apie savaitę maitinkite tik ja - stebėkite, kaip mažylis toleruoja naują maistą. Ideali pirmoji daržovė - morka, moliūgas, pastarnokas - jos kiek saldžios, tad mažyliui dažniausiai patinka. Jei pradėsite nuo kruopų, pasiūlykite ryžių, sorų, grikių. Avižos, kvietinės kruopos virškinamos sunkiau, be to, kviečiai gali alergizuoti.

Vaikučiui pasiūlykite vaisų. Jų galima ir nevirti, paprasčiausiai sutrinti, pašalinus sėklas ir luobeles. Ypač tinka obuoliai, kriaušės, persikai, bananai. Iki dvejų metų amžiaus reikėtų vengti citrusinių vaisių dėl galimos alergijos.

Vėliausiai - žuvis, paukštiena, mėsa. Iš paukštienos vertingiausia yra kalakuto mėsa, iš mėsos - triušiena, veršiena. Iš žuvies produktų tinka lašiša, skumbrė.

Jei gerai, pridėkite antrą daržovę ir taip toliau. Neskubėkite - prie naujo skonio mažyliai pratinasi pamažu.

Ruošiant košę, svarbus jos tirštumas - per skysta košė užpildys vaiko skranduką, tačiau maistinų medžiagų jis gaus per mažai. Tinkamai paruošta košė turi dribti, o ne bėgti iš apversto šaukštelio. Košę rekomenduojama virti nedideliame kiekyje vandens, o po to skiesti motions pienu (arba pieno mišiniu, jei vaikelis nežindomas).

Pirmaisiais primaitinimo mėnesiais rekomenduojama mažyliams maistą ruošti atskirai, o vėliau po truputį pratinti juos prie šeimos valgiaraščio, kurį žinoma reikėtų pritaikyti mažylio poreikiams. Šiame maiste neturėtų trūkti vitaminų (įdėkite gabalėlį morkos ar apelsino), bei kalorijų (įpilkite šaukštelį aliejaus ar gabalėlį sviesto). Pakankamą geležies kiekį užtikrins raudona mėsa.

Papildomi skysčiai

Nereikėtų mažyliams siūlyti saldžių gėrimų ar arbatų, geriau motinos pienas ar tiesiog vanduo. Taip pat nepiktnaudžiaukite vaisių sultimis, nes prisigėręs sulčių vaikas gali nebenorėti valgyti. Karvės pienas nerekomenduojamas vaikams iki vienerių metų amžiaus. Taip pat ir įvairūs saldūs jogurtai ar varškytės - jei mažylis žindomas ir gauna motinos pieno, siūlykite karvės pieno produktų tik nuo vienerių. Jei mažylis alergiškas, jam turi būti sudarytas specialus valgiaraštis, kurį nustato gydytojas alergologas.

Žindymas ir primaitinimas turėtų būti derinami taip - pradžioje kūdikiui pasiūlykite krūtį, po to košę. Peralkęs mažylis nebus nusiteikęs ragauti naujo maisto. Kuomet mažylis pripras prie naujo skonio, galite pirma duoti košę. Bet ir primaitinamam mažyliui pasiūlykite krūtį nusiraminimui ar tiesiog atsigerti - nebijokite permaitinti, nes mažylis pats reguliuoja iš krūties išgeriamo pieno kiekį. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad naktį mažylis turėtų gauti motinos pieną tiek kartų, kiek jis paprašo - primaitinimas dieną neatstoja naktinio poreikio gauti pienelį ar prisiglausti prie motions krūties.

Parengta remiantis:
Guiding principles for complementary feeding of the
breastfed children, WHO 2001. Complementary feeding.
http://www.katalogastevams.lt/